GIMNAZIJOS PASTATO ISTORIJA

 

Mintis Šiauliuose atidaryti gimnaziją kilo 1838 m. Buvo pateiktas prašymas Kauno generalgubernatoriui kad Šiauliuose būtų įkurta gimnazija. Jie žadėjo statyboms nuo kiekvieno baudžiauninko skirti po trisdešimt kapeikų, o miesto žydų bendruomenė iš karto – trisdešimt tūkstančių rublių.Gimnazija buvo pradėta statyti tik 1845 metais, nes vos ne dešimtmetį buvo kaupiami dokumentai, kol buvo gautas leidimas. Statomas pastatas buvo mūrinis ir dviejų aukštų. Plytos pastatui buvo vežamos iš Pašiaušės. Statė ant žemės, priklausiusios dvarininkui Jonui Jakševičiui. Tačiau pasirodė, kad jos buvo per mažai visiems statiniams ir dvarininkas jos dar kiek atmatavo su sąlyga, kad dvi Jakševičių kartos  gimnazijoje bus mokomos nemokamai. Todėl jo dukra Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė savo globojamus našlaičius ne tik augino tėvo namuose, bet ir jiems suteikė Jakševičių pavardę, kad čia galėtų mokytis. Toje vietoje, kur dabar stovi gimnazijos pastatas, buvo laukai, todėl manoma, kad gimnazija atsirado tuometiniame užmiestyje.1850 m. rugpjūčio 15 d. statybos buvo baigtos. Priėmimo akte nurodyta, kad prie gimnazijos pastato jungiasi du mūriniai šoniniai fligeliai. Apie jokius kitus pastatus akte neužsimenama. Teritorija neaptverta, nebuvo net jokios daržinės sukrauti malkoms. Gimnazijos statybai surinkta 20 212 rb iš valstybės iždo išmokėta 20 319 rb. Kadangi statyba kainavo 44 264 rb, tai trūkstamus 3 659 rb sumokėjo grafas de Tuluz-Lotrekas, kuriam jie 1854 m. grąžinti iš valstybės iždo.1851 m. rugpjūčio 30 d. Šiaulių gimnazija atidaryta. Jau pirmaisiais metais gimnazijoje mokėsi 297 jaunuoliai.Iki 1881 m. pastate niekas nepasikeitė. 1881 m. inspektoriaus bute įrengtos klasės, o inspektorius išsikėlė į gimnazijai priklausiusį namą. Greitai gimnazijos patalpos pasidarė ankštos. Įvedus gimnastikos pamokas, prireikė specialios patalpos, nes pamokų vedimas koridoriuose trukdė dirbti. Todėl 1893 m. kieme pastatytas medinis pastatas specialiai gimnastikos pamokoms, išsilaikęs iki II pasaulinio karo.Gerinant sąlygas religiniam auklėjimui, 1897 m. atidaryta cerkvė, įrengta dviejose II aukšto klasėse, fasadinėje pusėje. Cerkvė pavadinta stebukladario Sergijaus Radonežskio vardu. Šiaulių vyrų gimnazijoje pravoslavų tikėjimo jaunuolių mokėsi - iki 23 procentų, o katalikų tikėjimo – iki 70 procentų. Todėl Tautinio sąjūdžio metu, čia katalikai gimnazistai atsisakė eiti į pamaldas cerkvėje. Ir nors keista, jiems už šį pasipriešinimą buvo atleista. Gimnazijos kiemas iš trijų pusių apsodintas kaštonų ir klevų alėjomis, o fasado pusėje išgristas akmenimis.Pirmą kartą ilgam laikui gimnazija buvo uždaryta prasidėjus Pirmajam pasauliam karui. Tačiau karo metu gimnazijoje buvo įkurta ligoninė, o vėliau pastatas buvo gerokai apgriautas. Maždaug nuo 1916 metų Šiauliuose pradėjusi veikti jau lietuviška gimnazija glaudėsi tai vienose patalpose, tai kitose. Vienu metu – mergaičių gimnazijoje, kitu – sargo namelyje. Tik 1922 metais Šiaulių valstybinė (vėliau - Šiaulių valdžios berniukų) gimnazija sugrįžo į savo pastatą.Per antrą pasaulinį karą hitlerinės okupacijos metais gimnazija egzistuoja gana sunkiai – netenka patalpų, išblaškomi mokytojai ir mokiniai, diktuojamos mokymo bei auklėjimo kryptys. Pastatas buvo užimtas kariuomenės ligoninei, todėl mokslo metai prasidėjo "Normanto " gimnazijoje.1973 m. birželio 12-ąją Prie senojo pastato šiaurinės pusės, kur buvo stadionas, ekskavatorininkai išrausė didžiules duobes. Čia buvo pradėtas statyti mokyklos priestatas.